Dėžė paveikslų

Užtraškanijosios akys ryte
Geriau jau niekad nebūčiau pabudęs
Įsijungiu dėžę paveikslų
Apgaudinėjančių mano akį sudarinėjant vaizdus

Ten trykštančių upių mąstytojai
Gyvybės šaltinis visiems stagarams
Maitina, gaivina kaip vynas
Pabudus ryte dar girtam

Ten upokšnių upokšniai trykšta
Vandens nors vežimu vežk
Tik išbėgs kaip nepatvarus skystis
Kurį panaudojus išmesk

Žiūrėčiau ilgiau bet negaliu
Nyčės žodžiai įstrigo galvoje kaip akmuo:
„Ne specialistas vertina pagal vandens kiekį..
Specialistas- pagal tai, kas juose yra ne vanduo“