jis nebelsdavo du kartus
(tikriausiai ir Nicholson'o nežinojo)
ritmingai mindavo pedalus,
pievų kūlgrindomis plaukdamas,
bebrėkštančių rytų pilvais
rūke rūkydamas
jis dukart nebelsdavo - jam nereikėjo
dar pievos krašte Sargis palabindavo
ar pro užuolaidos kraštą įžiūrėtas būdavo -
laukiamas
būdavo laukiamas.
Vienmečiai vardu vadindavo,
kiti - Paštininku.
Prisėsdavo visad, apie nūdieną padūsaudavo -
pritardamas
„už pieną” ar pensijas palikęs,
toliau numindavo.
vieškeliu ramiai - neskubėdamas.
kartais oro į ratą galinį įpūsdamas
„reiks perlopyt...”
taip ir lopė vis
iš jo trijų auksinių dantų,
nuliejo žiedą -
sužadėtuvių
tuos kur „už pieną”,
taip pat suplanavo -
į ateitį
Į KOKIĄ ATEITĮ ???
...viešpatiedievebl...
dvylika akių nesuprasdamos žvelgia
į praeitį
„...aš suprantu, jiems dabar labai sunku...”
jis nebelsdavo du kartus -
jis apskritai nebelsdavo.
Plaukė sau pievų paviršiais,
kūlgrindomis rūko pilvų.
Paslaptį ir laukimą odinėje nešdamas -
laukiamas.