Šešėliai išeina mūsų nesulaukę.
Nesilankom ir nekryštaujam
nors dar nesuaugom.
Smėlio pilis pamiršę, bangom užsimojam..
Vienišais tapom
ir neatpažįstamais artojais.
Išsilakstom kas į krūmus, kas į tolį
o kas lieka?
Vis sutinka ir palydi, kol aplinkui
tik tai vėjas drėksta.
Išsilakstom, laimės savos ganyti
o sugrįžę, nebeturim vienas kitam ką pasakyti..
Šešėliais tapom ant sienų.
Mažai spalvų, emocijų ir miego.