Kodėl žolelė stiebiasi į saulę,
Taip trokšdama užaugti,
Kodėl mergelė veržias į pasaulį,
Norėdama nuodėmės paragauti?
Kad ir baigias geri dalykai,
Juk verta buvo bandyti,
Net jei tau kažkas nepavyko,
Patirtis atperka krytį.
Net jeigu Krizė už lango,
Vis karščiau mane glamonėk,
Nesvarbu tavo „mersai“ prabangūs,
Prašau, o meldžiu, nieko man nežadėk!
Nežadėk būti angelu žemėj,
Ir prašau nežadėk nepalikt.
Matau, pas mane atskubėjai,
Jei nori – gali pasilikt.
Paruošusi guolį minkščiausią,
Tave prie krūtinės glaudžiau.
Padengusi stalą prabangų,
Vieninteliu bučiniu pamaitinau.
Pasotinęs troškulį vėjo,
Manęs patylėt paprašei.
Skubėjom laukimo alėjom
Kaip meilę atradę vaikai.
Negėda. Nešalta. Neliūdna.
Sakau, nebijok, aš šalia.
Bet nujausdama tavo būdą,
Sakau: - Dinki iš čia!!!
Ir ačiū.
Ir trinktelti norisi meiliai.
Bet aš gyvenimo nemačius.
Palaikiau tave Bob‘u Marley.
Aut. past.:
- Adresato labai prašau neieškoti realiai egzistuojančių asmenų tarpe.
- Krizė – piktas kaimynų šuo.
2009-03-28 21:31
Jeigu būčiau poetė - rimuočiau, jei statybininkė - dailiai dėliočiau plytas, bet kai esu sudegusio cirko artistė, išsidirbinėju, kaip moku...
Jei rimtai - postmodernizmo epocha: dera tai, kas nedera, kuo daugiau painiavos, netvarkos, tuo labiau telpi į laikmečio rėmus. Niekada nemokėsiu kaip Henrikas Radauskas išniūniuoti eilių. Rimo ir nerimo (nErimo -to jausmo, kai esi neramus) samplaika man - kasdienybė. Tiesiog mintys taip šokinėja, tai rimuotai, tai nerimuotai :-)
Ačiū už pastabėles ir komentarus.
Ferrfrost: Krizė labai gražus šuniukas, teko su ja žaisti :-)
2009-03-28 17:58
na pritruko man siame eiliuke rimo. pritruko minties aiskesnio isreiskimo. na tai mano nuomone. jus galite geriau.
2009-03-28 14:33
Idomu, suo Krize-geras:D
Gyvenimisku realiju eiles, gerai rimuota, saunu:)
Bukite!
2009-03-27 22:24
Protarpiais islendantis ironijos dumelis suteikia kazkiek gyvumo, taciau to nepakanka. kas del rimo, tai, mano galva-arba jis yra arba ne, o sitoks blaskymasis nepasiteisina, bent jau mano skoniui.SEKMES!
2009-03-27 12:54
lyrikos negalima neinterpretuoti, neįmanoma :)
yra skaitytojas - yra interpretacija
2009-03-27 12:17
"Adresato labai prašau neieškoti realiai egzistuojančių asmenų tarpe. "
Prašyk, saulyt, neprašius :D
Geras eilius, man šypsena ligi exmorčiaus dredų.
2009-03-27 09:51
"Vieninteliu bučiniu pamaitinau." :)Šauniai.
2009-03-27 09:39
ieškot nerealnai egzistuojančių tarpe? :))
2009-03-27 09:37
Šitas ne valgymui skirtas... O pamąstymams :-)
2009-03-27 09:05
kodėl, kodėl? O pabaiga - dink iš čia! Neskanu
2009-03-27 08:36
Na bet Exmorti, tu mane stebini! Net iš lietuvių mokytojos po metinio lieteratūros atsiskaitymo tokių išsamių pastabų nesu gavusi :-) Jei man būtų svarbu tos ritminės klaidos, aš iš vis nerašyčiau, laikyčiau namie eiles, matuočiau su liniuote plotį, skaičiuočiau skiemenis ir pan.
Esmė ta, kad nepataikei: nuodėmė čia buvo strofos vinis, o gal net eiliaus, tik nenorėjau duot pavadinimo tokio elementaraus. Būtų tas pats, kaip sakyt Maironiui: jūsų eilėraštyje žodis "Trakų pilis krenta" iš konteksto.
Arba kai tau artimas draugas pasakosis savo patirtis, skausmą, mintis, tu jam sakyk: gana prastas darbas. Galėjai parinkti geresnius žodžius. Dar nesupratai: lyrikos, jausmų interpretuoti NEGALIMA.
Kol nesupykau, ir neparašiau "Jaunasis senbobis" , baik.
2009-03-27 08:01
"Kodėl mergelė veržias į pasaulį,
Norėdama nuodėmės paragauti?"
"nuodėmė" kažkaip išmuša iš ritmo
antra strofa labai silpna
"Nesvarbu tavo „mersai“ prabangūs,
Prašau, o meldžiu, nieko man nežadėk!"
dar vienas išsimušimas iš ritmo - "nežadėk"
ketvirtoj strofoj - "pamaitinau" - hmm...
paskutinė strofa silpna, jokio uždaromojo akcento..
Gana silpnas darbas, pabandyk ieškoti naujo eiliavimo būdo. Duočiau 2, nes visgi eilėdara nėra tragiška, bet kūriniui tikrai reikia šlifavimo.
Sėkmės :)
2009-03-27 07:56
Gerulis :) patiko
Erato
