Romantiškai žiaurus lyrizmas

Kai nakties vidurnakčio tyla šnabždės
Tylius išpažinties slaptingus slėpinius,
Prabus vilkolakis sapne ir ės
Sapnuojančiojo smegenus.

Kokie jausmai kils sapnuojančiajam
Ir ar mąstys ką nors vilkolakis?
Kuris jų skęs skausmo vandenyne?
Kuris akimirka didžiuosis?

Kodėl tas vyksmas dar tik bus?
Todėl... vidurnaktis ateis,
Vilkolakis sapne pabus,
Pajus vidurnakčio krebždėsius.

Staiga lyg žybtelėjus žvaigždei,
Lyg mėnulio veidui susiraukus
Sapnuojantis matys vilkolakį
Ir tars, jog smegenų nereikia.