Juodvarniai lekiojo per šilko gijas,
Per rugius bėgiojau,
pyniau sau kasas.
Per žiedus ropojo boružė raudona,
Aš žiedadulkes rinkau,
bėriau į dausas.
Lijo vakare nykštukais,
laikė rankose žvakes,
Milžinai ant debesų sėdėjo,
nuleidę kojas basas.
Bachas,
Šopenas ir Vivaldis,
čiuožė ant spindulių šviesių,
Linksmos storuliukės fėjos skraidė,
burdamos drugius.
Ant kalvos pražydo obelų žiedai,
Ir gandrai parskrido...
Saulė prasiskleis!
Ateis birželis,
kovas,
rugpjūtis,
gegužė,
Pavasariu pražys vėjas,
stiklo broliai devyni.
* * *
Atsikėliau rytą,
už lango saulė ir drugiai,
Pavasaris atėjo,
bet ne sapno vaizdiniai...