Meilė-kas tai?

Kai mažytė snaigė iš baimės ištirpsta,
Kai gėlytė iš šalčio numiršta,
Kai ašarėlė iš skausmo nukrinta
Pamenu tave.
Lyg žaizda širdį, lyg rūkas atmintį...
Tai tu..
Saulę nukabint žadėjai-pyktį dovanojai
Žvaigždes surinkt žadėjai-skausmą įbrukai.
Ką daryt kai tuštybe virtau?
Kur dėtis, kai jausmai nuošalį?
Kaip šaukt, kai liežuvis tyli?
Kam guostis, kai širdis iš skausmo miršta?
Tai aš, toks žmogus be meilės tapau.
Gyvent ar mirt jau tas pats, nes skausmas karaliauja manyje.
Nereik jau džiaugsmo ar meilės kitos
Protas sako, - nemylėk daugiau, o širdis verkšlena, kad viena likau.
Bemiegės naktys, ašaros drasko mane
Viską pasaulį užmiršau žingsnį ir žodį,
Tik skausmą lyg draugą turiu.
Mėginu užmiršt tave- veltui
Rodos, lyg tūnotai manyje...
Meldžiu pagalbos iš žemės ir dangaus,
Šie mat vėpsi- dar nėr.
Štai iš snaigių tik bala beliko
Gėlės-trąša pavirto,
O iš manęs tik niūri gaida teliko...