Prarastoji

***   
Kai maršrutinis, senas taksi
Dureles mums atvers vieną rytą,
Ją praleisiu: “gražuole, prašau “
Ir galvosiu, be kur ji matyta?

Tepažvelgus mieguistu žvilgsniu
Į langus nusisuks abejinga.
Abejonės styga suvirpės:
Neprakabinsiu, žodžių man stinga?

Mano žvilgsnis pro langą  taip pat,
Šlapią stiklą, lietum nutaškytą.
O mintyse jinai, - išdidi:
Kur, kada… ne, ji dar nematyta.

Turbūt tik aukščiausio valia,
Mes išlipsim vienam sustojime.
Žvilgsniai vėl iš arti susitiks,
Kodėl tyliu…, o mano likime?

Jos akyse svajinga tyla.
Gal drąsos, ar kažko tereikėjo,
…Jau  ištirpo jinai minioje
Prarasta, išdidi nuskubėjo.

Taip ir mano svajonė ištirpo,
Kaip žvakelė užpūsta vėjo.
Sustojimas jau mano artėja,
Jos nebuvo, - čia ji nesėdėjo…

***