Po ilgos žiemos pavasaris atėjo.
Tėvas sakė, kad ateis greičiau.
Jau net rankos šalt pradėjo -
Kentęs nebebūčiau aš daugiau.
Ir pažvelgiau šiltai į giedrą dangų,
Kur saulė švietė kaip anksčiau.
Ir kas pasikeitė per šitą žiemą?
Tik tiek, kad vėl aš atgijau.
Išbėgau į daržus, į pievas, į laukus,
Išgąsdinau kaimyno paukštelius.
Kaip gera būti vėl laimingam -
Dainuoti, lėkti, šokti ir rimuot.
O tėvas perspėjo, kad nebėgiočiau,
Ir aš jo vėl nesupratau visai.
Ir kas, jeigu žiema ateis dar kartą?
Tik tiek, kad vėl atgyt galėsiu.
2009-04-18 20:16
Konkursinis įvertinimas: 5
2009-04-17 22:39
Vaikystės susapnuotas ***2
2009-03-25 11:41
Nu jo, "kaip gera rimuot", tik kodėl pradėję tą daryt nuo vidurio užmirštam. Neypatingas, vėl pievos, atgijimai, laukai. Neišsiskiria darbas, neįsimenantis. 1
2009-03-23 22:02
Nieko naujo, deja
2009-03-23 21:58
Paprastas, atviras eiliuks.
2009-03-23 20:50
Kol tik proga - pasinaudoti iš smalsumo.
Vaikiško žaismo ir smagumo piemenėliu pasiversti.
Pabaiga migla pridengta, lyg apie florą užsiminta būtų.
2009-03-23 20:14
to burundis> stulpeliai šalikelėse stovi. O čia - posmeliai. Jie ką :) dėl tolimesnės diskusijos užsukite į mano namus :DD
2009-03-23 19:46
du pirmieji stulpeliai ir paskutinė eilutė man labai patiko. tarp jų - silpnesnis gabaliukas, mano akimis.
sėkmės :)