Neapčiuopiamas derlius

Kai alyvos uždera išeinu pro sodo tvorą
Ir mąstau ką veikia pelės po žeme
Tik kartais kai išnyra kelmas iš po kojų
Parvirsdamas aš dirsteliu dangun

Saulė vėl atbudus
Prieblandos įpratę akys debesų nebeįžiūri
Apkursti nuo medžių šlamesio
Ūkai spalvoti liejas akyse
Mėnulis pilkas už kalnų nualpęs

Tai vis kartojasi kaskart silpniau
Kaskart trumpesnis džiaugsmo intervalas
Aštrus šešėlis kad užkliūt gali
Vėliau taps pilkas kaip betonas