Grįžulo ratai virš galvos sukas,
Bet kam jie dabar rūpi?
Man? Na jau
Vertikalios verybės per aukštos
Juk turim dievų mes čia žemei
Bet ir jie nebereikalingi
Juk turim save
Niekada nepamirškim savo vardo
Ir nors nuo šitos civilizacijos
Dažniau lyja lietus
Mes atrandam save ir prarandam kitus
Ir nors grįžulo ratai virš galvos sukas
Aš laimingas, kad jie man neberūpi


Didelis


