Linksmasis flamingas

Tą vakarą kaip niekad šypsojosi saulė,
spindėjo mėliai,
jaunystės laukai.
„Kitam gyvenime būsi akmuo,
o aš būsiu gėlė,
kur auga ant tavęs“ -
pasakei man
ir nuėjai,
niekad nebepasimatėm.
Ir aš džiaugiausi
ir laukiau kito gyvenimo.

~~~

Dabar esu nušiuręs flamingas,
ant manęs neauga gėlė,
braidau sau vadeny
sustirusiom kojom
ir gaudau
kvailas
žuveles.