Ruduo ant slenksčio sukaupęs jėgas
Lyg ištikimas šuo žiūri į veidą.
Saulėta pauzė prieš lietų sezoną,
Kada visi žvėrys dar laukuose,
O tuštuma dar tik nujaučiama,
Ateina seniai užmiršti pavasariai
Su gėlių kvapu ir saldžiu žalumu,
Kurio tu nemoki išsakyti, todėl
Praskrenda lėktuvai lyg voratinkliai,
Keičiasi vėjų kryptis kas vakarą
Ir visose kryžkelėse stovi žmonės
Pirmąkart išvydę užtekant žvaigždes.


ruduo







