Aš atiduosiu....

Sudėliosiu savo gyvenimą ant tavo delnų,
Atiduosiu visus skausmus..
Padovanosiu dalelę širdies,
                                Ir mažą saujelę vilties...
Atiduosiu visus priminimus....
Liūdesio ir džiaugsmo akimirkas...
Ištaisysiu klaidas, pamiršiu dainas...
Aš neturiu teisės dainuoti,
neturiu teisės šnekėti,
Nes balsą atidaviau tau...
Aš padovanojau tau savo svajones...
Savo norus ir troškimus...
Aš atidaviau viską ko tik panorėjai...
Tu paprašei manęs jausmų,
Bet tu jų negausi...
Tu niekada nesuprasi kas yra jausmas!
Tu jo nevertas... Tu jo negausi...
O dabar atsistojus aš išeinu...
Išeinu, bet netarsiu sudie..
Nes neturiu balso ...
Aš neverksiu...
Nes neturiu skausmo...
Aš nelauksiu,
Nes neturiu vilties..
Aš tik turiu jausmą, nepaprastą meilės jausmą...
Kuris suteiks man jėgų atgimti iš naujo...