Rašyk
Eilės (73663)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10401)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







„Ateina į pasaulį mažas padarėlis, kiek man būdavo džaiugsmo. Rodos nejaučiau  nuovargio“.
                                                                                                      Iš A. Jarašiūnienės atsiminimų.

Bene seniausia miesto akušerė, šiuo metu, pensininkė, Aleksandra Mickytė Jarašiūnienė niekada neskaičiavo, jai dirbant, gimusių vaikų. Bet, jeigu atsirastų toks pasišventęs žmogus ir juos suskaičiuotų, A. Jarašiūnienė neabejoja kad, jų būtų nemažiau kaip 1000.
Gimusi 1923 m., pagyvenusi moteris, senose fotografijose jau ne visus savo kolegas atpažįsta, ne viską prisimena. Ir tai suprantama, nes per ilgą jos darbo ligoninėse laikotarpį / 50 m. /, vien vyr. gydytojų keitusių vienas kitą, ji suskaičiavo 15.
  1947 metais baigusi Vilniaus felšerių - akušerių mokyklą, A. Jarašiūnienė buvo paskirta į Mičiūnų / Rokiškio raj. / felčerinį punktą, kur išdirbo 3 mėn. Vėliau, pusmečiui komandiruota į Obelių felčerinį punktą, iš kurio, buvo  perkelta dirbti į Rokiškio ligoninės gimdymo skyrių, kur jai labai patiko - sekėsi. Rokiškio ligoninėje gerb. Aleksandra būtų dirbusi iki šiol, jei ne tėvų tremtis. Juos ištrėmė į tolimą Krasnojarsko kraštą. Greitai, apie tai, sužinojo ir darbovietėje. O tuo metu, rinko tremtinių vaikus ir siuntė juos paskui tėvus.
Norėdama išvengti tremties Aleksandra prašėsi kad ją išleistų iš darbo, net ranką, vyr. gydytojai Solugubaitei bučiavo. Jaunos diplomuotos akušerės pasigailėjo - išleido.
Pabėgusiai į Kupiškį  Aleksandrai teko trumpam pakeisti profesiją  ir  kurį laiką, padirbėti,  saskaitininke. Ten, ją mažai kas pažinojo, todėl, ji rįžosi įsidarbinti miestelio ligoninėje. Kupiškyje buvo įsteigti gimdymymo namai kur,  dirbo kvalifikuoti ir žinomi Lietuvoje specialistai.  Ir jaunai akušerei Aleksandrai buvo keliami labai dideli reikalavimai. Vėliau, 1954 m., gegužį atvykusi į Druskininkų ligoninės gimdymo skyrių dirbti, akušerė nerado nei panašios tvarkos, nei aukštesnio lygio specialistų. Prastoka jai, tuo metu, pasirodė mūsų senoji ligoninė.
Gimdymo skyrius buvo įrengtas antrame aukšte. Jame buvo gimdykla, gimdyvių ir po gimdyminė  palatos / 15  lovų /. Didžiausias autoritetas buvo ligoninės vyr. gyd. Ašmys kuris dirbo dar ir moterų konsultacijoje / dabar žydų muziejus /. Gimdymo metu, vyr. gydytojui, asistuodavo gydytoja I. Stoškutė, kuri beje jį pavaduodavo moterų konsultacijoje. Be to, skyriuje dirbo dar 4 akušerės, kurios, kartu su budinčia slaugute budėdavo po vieną.
Apie 1955 m. Ašmys su šeima išvyko į Kauną. Vyr. gydytoju buvo paskirtas Ūsas, ir tvirta gimdymo skyriaus vedėja tapo I. Stoškutė. A. Jarašiūnienė prisiminė, kad moterims gimdant, tuo metu,  pasitaikydavo sunkesnių situacijų, bet Stoškutė, net iš sunkiausių padėčių išsisukdavo. Veikli,  vedėja organizavo skyriaus moterų kultūrinį gyvenimą. Jos vadovaujamos pastatė ir „Tėvynės“ sanatorijoje suvaidino 2 veiksmų spektaklį - „Mergaitė laukia ryto“.
I. Stoškutei išvykus į Vilnių, skyriuje, kurį laiką, dirbo gydytoja Rožaitė. Dar vėliau, gydytoja ginekologė Onuškevičienė.
Gimdymo skyriuje akušere dirbo  tuometinė ligoninės vyr. med. sesuo N. T. Cvetkova, kurią dauguma senosios ligoninės darbuotojų prisimena tiesiog kaip Niną  Tarasovną. Be jos, dar buvo akušerės Z. Sakadelskienė, Januškevičienė ir keturios slaugutės iš kurių: dvi buvo rusės ir dvi lietuvės. Vaikučiams prižiūrėti med. sesučių, tuo metu, nebuvo. Nebuvo ir ginekologinio skyriaus, tik nedidelis kambarėlis įpatingiems atvejams.
Skyriaus darbuotojų susirinkimai buvo vedami rusų kalba. Skyriuje nebuvo, nei budinčios ginekologės, nei telefono. Tik po vienos pogimdiminės psichozės atvejo, buvo nuspręsta įvesti telefoną. Jarašiūnienė labai gerai prisimena tą įvykį, nes per ilgametę akušerinę praktiką, tai buvo vienintelis panašus atvejis.
Pagimdžiusi moteris, rankomis sudaužiusi stiklus, bandė šokti pro langą. Kraujas sruvo iš sužalotų rankų, ligonė elgėsi kaip išprotėjusi. Neištvėrusi įtampos slaugutė pasišalino, o likusi viena Aleksandra, tik visomis savo valios ir jėgų pastangomis, sugebėjo ją sulaikyti.
Vyr. gydytojui Ūsui išvykus į Uteną, jį pakeitė gyd. Maldutis, dar vėliau gyd. Bražinskas. Dar senoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojai ginekologai: Ovčinikovas, Lukoševičiūtė, Kubilius, Žilevičius, Žukauskas ir tik vėliau, naujoje ligoninėje, dabartinis akušerinio ginekologinio skyriaus vedėjas, gydytojas Strikaitis.
  A. Jarašiūnienė prisiminė kad senoje ligoninėje darbas buvo daug darnesnis, o kolektyvas draugiškesnis. Praeidama pro senosios ligoninės griuvėsius visada pagalvoja, kiek čia prakaito pralieta.
20 metų Aleksandrai tai buvo antrieji antrieji namai.
  Įsiminė, jau miręs, gydytojas Kubilius, kuris pasakotojos žodžiais tariant, buvo stiprus savame darbe.
  Kartą atvežė smarkiai kraujuojančią gimdyvę, kurios išgelbėti nesitikėjo, bet Kubilius susitvarkė, išoperavo - liko gyva. A. Jarašiūnienė didžiuojasi kad per 50 akušerinio darbo metų, prie jos nemirė nė viena moteris, mirusių naujagimių - buvo.
Gerb. Aleksandra religinga. Ir kaip galima netikėti, tokį darba dirbant. Būdavo gimsta neišnešiotas, abortinis, ar negyvas naujagimis, bet dar visai nesenai, atrodo ir jame gyvybė ruseno. Nebūdavo kaip prisišaukti dvasiškio / kun. K. Gajauskas visada ateidavo /. Tokiu atveju, Aleksandra pati, kaip mokėjo, krikštydavo.
Kartais nėščios moterys į ją kreipdavosi patarimo. Tuomet Aleksandra stengėsi patarti, paaiškinti.
Kartą, po gimdymo, vienai  merginai atsisakius pasiimti savo kūdykį, moterys suvaidino vaidinimą, kuriuo, pagimdžiusąją, norėjo įtikinti kad jos vaiko atvažiavo pasiimti kiti žmonės. Pabudo motiniški jausmai, griebė mergina savo vaiką, tiek ją  ir tematė.
Prisiminusi savo koleges akušeres gerb. Aleksandra užsiminė, kad reta, kuri kiek ilgiau, šiame skyriuje užsibūdavo. Didėjančiam kurortui reikėjo daug kvalifikuotų med. darbuotojų. O žmogus eina kur geriau. Ne kiekvienas gali kiekvieną dieną į žmogaus kančias žiūrėti, naktimis budėti. Sanatorijose darbas nepalyginamai lengvesnis, paprastesnis.
Prabėgo 50 darbo metų, dabar, jau gerą pekmetį kaip pensininkė gerb. Aleksadra retkarčiais nuvažiuoja į gimtinę, tvarkosi namuose, skaito knygas ir rašo atsiminimus...
2009-03-17 14:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-31 01:31
ška
Tema būtų įdomi, tik jos pateikimas primena nelabai vykusį straipsniuką į provincijos laikraštį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-21 18:04
bioinzinere
Sausoka. O čia tikra istorija? Tų pavardžių tiek daug ir dauguma jų bevertės pasakojimui, norėjosi daugiau apie pačią akušerės veiklą išgirsti, o ne kaip keitėsi skyrių vadovai. Temą vertinu gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą