-dviveidis

Ryte grimuoju aš sau veidą,
po pledu slepiu pašauta vieną sparną...
Už durų trokštu aš nuo egoizmo,
bet vienatvės baimė meldžia dar šio fanatizmo...

Ryte grimuoju aš sau veidą,
dengiu šilku krūtinėj išplėštą tavo randą...
Šypsena slepiu persisunkiantį savo kraują,
ir su visais keliu tulžies sklidiną šią taurę...

Ryte grimuoju aš sau veidą,
prieš veidrodį kartoju melagingai šlykščią kalbą...
O vakare riksmu nutraukiu tylą,
ir ašaros kasnakt nuplauna klouno grimą...
-------------------------------------------------------------
Ryte grimuoju aš sau veidą...