Griūvanti epocha

Ateitis įkalinta baimės laike,
Griūvančioj epochoj, be sąžinės
Pamatų,  žodžių nuoširdžių,
Nesumeluotų ir šiltai tikrų

Degradacijos grandinėm sąmonęs
Surakinom ir nelieka nieko už
Materializmo sienų, kuo beliko
Verta žmogaus siela

Iškrypę metaliniai  žodžiai, tuščios
Širdys, niekas aplink nieko negirdi,
Kai propoganda garsiai šaukia-
Pasauly viskas susijaukia

Žiūri ir akys patykėt negali, kad
Mes prie to prisidėjom, sunaikinom
Viską ir nieko tyro nepalikom
Ateities kartom, negalvojom kas
Būs rytoj