Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 36 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ji ilgai spoksojo į smailų, geltona viršūnėle, paburkusį spuogą ant kaktos, ir šlykštėjosi savimi. Staiga akis nukreipė žemiau - jos kreivi geltoni dantys tiesiog švietė, tarp jų krito šešėliai dar labiau išryškinantys nelygumus. Ant smakro prilipusi ryžų išsausėjusių plaukų sruoga pabrėžė jos šlakuotą, išraudųsį veidą. Ji paėjo porą žingsnių atgal. Didelė iškirptė pabrėžė jos „privalumą“ - milžinišką, nukarusią krutinę, ant kurios puikavosi pulkelis raudonų nudrąskytų spuogų, tarp kurių išlįsdavo vienas kitas ir gelsvas nenaudėlis. Akys nuslinko dar žemiau. Ji su didžiausiu pasibjaurėjimu žvelgė į savo minkštučius apvalumus. Išlenkimai ir įdubimai margino jos liemens siluetą, o aptempta, trumpa, balta bliuskutė puikiai tai išryškino. Ji žengė dar porą žingsnių atgal. Štai - prieš akis kūnas, kuriame ji yra priversta gyventi: „Kaip šlykštu tiek laiko, diena iš dienos būti savame kailyje ir visai jo nevaldyti. Tik pasiduoti jo nesveikiems įnoriams, o pačiai viduj, lyg uždarytai narve žiurkei, trokšt viso to pabaigos, bet ir žinot, kad dabartis tęsis amžinai... nes esi per silpna, per baili viską užbaigti. Tu nenori palikti tų, kurie su pasimėgavimu iš tavęs tyčiojasi, tave apkalbinėja tau už akių ir į akis. Tu nenori palikti ir tų, kurie patys save verčia apsimesti tavo draugais, gaili tavęs, giliai širdy smerkia, bet ir tiki, jog kažkada suimsi save į rankas ir baigsi save taip nuvertint... „ Bet staiga tu prabundi nežinia kur. Ore sklaido nepažįstamas kvapas. Pajunti, kaip tau nežmoniškai skauda galvą. Po kurio laiko supranti, jog guli palatos lovoje. Tavo nejudrų, užkaitūsį, drebantį kūną raižo nepaliaujami diegliai.. Staiga į palatą įeina vyras. Juodai apsirengęs vyras. Kunigas. Girdi artimųjų aimanas, verkšlenimą. Jis sušnabžda tau jau sunkiai suvokiamus žodžius, kažkuo patepa tavo tarpuakį. Akyse tamsu. Tu atsimerkus, bet jautiesi lyg gulėtum ant adatų, prispausta galva tamsiam kambarį. Balsai iš lėto tolsta, jų jau beveik nebegirdi. Tylu. Skausmas aprimsta. Nebejauti nieko - nei fizinių nei emocinių jausmų. Suvoki, jog tavo skausmingas bei nereikšmingas egzistavimas baigiasi, tai tavo paskutinis oro gurkšnis.
2009-03-13 23:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-18 09:15
Ditutia
Per greita įvykių seka.Beto manau,kad išorinių veiksnių aprašymas turėtų būti tarsi fonas.Man pasirodė atvirkščiai.Dėl to,nelabai patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-15 12:03
Varniukė
Pradžioje gan turiningas aprašymas, bet vėliau kažkaip išsikvepiama... taip pagalvojau, kad buvo galima tikrai neblogą istoriją sukurpti, bet kad tas paprastumas koją pakišo... :) sėkmės jums ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą