Aplink laukai, nyku ir šalta
Žmogaus nė vieno, visur vien balta
Man liūdna. Net nežinau dėl ko.
Galbūt todėl, kad nesulaukiau jo.
-
Gaivaus ir vyro su geltonais plaukais.
To išskirtinio, nusėtais gėlėmis laukais.
Visuomet linksmo ir skambaus nuo juoko,
Bet aš deja matau tik juodą...
-
Kantrybė - tai ne mano lobis.
Galbūt greičiau tik saldus grobis.
Aš nesulaukiau jo ir nebelauksiu.
(Tylioj nakty slapčia jį šauksiu...)