Paskęst tamsoj

Mano svajonė naktis...
Išskleistais sparnais ir rankom,
Nusileisčiau jos glėby
Ir amžiams akis užmerkčiau.
Šalta sutema
Savo kūną užsikločiau
Ir daugiau niekada,
Vergu nebebūčiau...

Jau geriau paskęst, paskęst tamsoj
Ir tenai ieškot ramybės...
Nors nežinia ar išeitis?
Iš ten juk niekas dar negrįžo...

Negrįšiu ir aš....
Nelaukit manęs...
Nuovargis jau nugalėjo.
Sudėjau ginklus...
Sukryžiavau rankas...
Savo kovai tašką jau padėjau.

Pavargau būti našta
Ir dalint visiem vien rūpesčius,
Liūdesį kur manyje,
Kelti į kitų pečius.
Gal jau gana -
Mylėt manę, nekęst neverta...
Tebunie žaidimo pabaiga,
Kurio baigtis, jau buvo nulemta...

Negrįšiu ir aš....
Savo kovą jau baigiau...