Valgėm kadaise pievoj žemuoges žalias,
Tu valgei pasigavus žiogą žalią.
Baisu ir prisimint - tampydavom varles, -
Lakstydavom paskui išbadėjusį gandrą.
O saulei leidžiantis stebėjom tą raudoną uogą,
Ją valgėm tyliai, godžiai mintimis.
Nors Tu pabėgai jau, Vaikyste mano, -
Prisimenu Tave saulei miegant, naktimis.