Beveik tobula

1. Nesėkmės mokykloje

Pasigirdo skambutis. Visi sugužėjo į klasę. Aš jau senai sėdėjau suole. Prie manęs atsisėdo Selena.
Kažką man pasakė, bet aš nekreipiau dėmesio. Buvau per daug susijaudinus, kad galėčiau su kažkuo kalbėtis. Žinojau, kad šiandien lietuvių kalbos mokytoja turi atiduoti prieš savaitę rašytus rašinius. Parašiau bet ką, nes nieko nesugalvojau. Man buvo be galo sunku rašyti apie tai kaip mūsų senoliai gynė savo knygą ir kalba. Tokia buvo rašinio tema. Mokytoja kiekvienam atidavė rašinėlius, bet aš vis dar negavau. Maniau dėlto, kad mano rašinys pats blogiausias, mokytoja dar pakomentuos koks jis nevykęs. Gerai, kad vis dėlto to išvengiau. Pagaliau mokytoja ant mano stalo padėjo sąsiuvinį. Su didžiule baime jį atsiverčiau. Vos pamačius pažymį man pasidarė silpna.
Ketvertas. Tik tiek. Nors aš stengiausi. Buvo dar parašyta, kad mano rašinys neatitiko temos. Bet juk rašiau apie knygnešius ir visa kita. Bet ne, mokytojams įtikti neįmanoma.
-Bela, kiek gavai? -paklausė Selena. -aš aštuonis, kaip aš džiaugiuosi. Dėl aštuntuko niekas nepyks.
Sėdėjau ir nieko jei neatsakiau. Selena norėjo pasižiūrėti į mano pažymį, bet nespėjus jai to padaryti aš užverčiau sąsiuvinį. Nenorėjau, kad kas nors sužinotu kokia aš nevykėlė. Mokytoja pasakė, kad prie rašinio turės būti tėvų parašas. Man pasidarė dar blogiau. Jeigu mama pamatys, man galas. Nieko neleis, nubaus nežinia kokia bausme. Savo drebančias rankas padėjau ant sąsiuvinio. Akyse kaupėsi ašaros, bet aš neleidau joms išbėgti, juk nenorėjau, kad mane išvadintų žliumbike.
-Bela? Tai nebloga? Atrodai tokia išbalus. -prabilo susirūpinusi Selena.
-Ne, viskas gerai. -pasistengiau pasakyti kuo įtikinamiau.
Ji vis dar keistai į mane žiūrėjo, bet vėliau nusisuko ir pradėjo kalbėtis su kitom mergaitėm.
Žinojau, kad esu išbalus, man buvo tikrai negera.
Mokytoja kalbėjo apie klaidas rašinyje, jų taisymą, bet ne tai man buvo galvoj. Padėjau galvą ant suolo. Užsimerkiau. Tikriausiai atrodžiau kaip kvailė ten gulinti, bet negalvojau apie tai.
Mano ausis pasiekė šlykštus garsas. Tai skambutis. Vis dėlto, pagaliau. Išėjau iš kabineto. Vis dar negalėjau susitaikyti su tuo ketvertu. Tikėjausi, kad likusios  šešios pamokos bus kiek geresnės. Nuėjau į biologijos kabinetą. Atsisėdau į suolą ir pasistengiau truputį nusiraminti.
-Bela, išeik iš kabineto, aš turiu jį užrakinti. -piktokai pasakė biologijos mokytoja.
Pakilau nuo kėdės. Atrodė, kad tuoj apsivemsiu. Nuėjau į tualetą. Kelias minutes pastovėjau prie kriauklės. Nieko neįvyko. Sugalvojau grįžti pas Seleną ir kitas klasiokes. Man beeinant suskambėjo skambutis. Nuėjau tiesiai į kabinetą. Sėdėjau užtikrinta, kad atsitiks kažkas labai negero. Mane tiesiog kankino bloga nuojauta.
-Bela, -tarė mokytoja. -ateik pas mane.
Atsistojau ir drebėdama nuėjau prie mokytojos stalo.
-Bela, -sukuždėjo ji. -ar bent kiek pasimokei prieš rašant kontrolinį. Parašei blogiausiai iš klasės. -ji kalbėjo užjaučiančiu balsu.
Linktelėjau, turėdama omeny, kad pasimokiau.
-Klausyk mieloji, aš tau galėčiau leisti perrašyti, kurią nors dieną po pamokų.
Norėjau pasakyti, kad sutinku, bet kažkas suriko man už nugaros:
-Bela gavo kuolą!
Per klasę nuaidėjo juokas.
-Bretai! Greitai eik į savo suolą. -užrėkė mokytoja ant to nenaudėlio. -Bela, tu irgi eik, mes kitą dieną susitarsim.
Grįžau į savo suolą. Vienintelis dalykas kurio troškau, tai eiti namo. Eiti bet kur, bet tik kuo toliau nuo mokyklos. Buvau sugėdinta prieš visą klasę. Bet aš juk nekalta, kad man nesiseka mokytis.
-Ką sakė mokytoja? -sušnibždėjo man Selena.
Kodėl ji manęs visko klausinėja? Ar negalėtų nors minutei leist ramiai pasėdėti?
-Nieko. -šaltai atsakiau.
Ji padarė kažkokią keistą veido išraišką, bet paskui nusisuko.
Manęs laukė dar nelemtos penkios pamokos. Norėjau prasmegti skradžiai žemę. O dar ta įkyruolė Selena...
Per anglų sekėsi geriau. Į žodynėlį užsirašėm naujų žodžių. Per matematiką mokėmės apie koordinačių plokštumas. Nieko nesupratau, bet vis tiek buvo linksma. Iš visų pamokų matematika man patiko labiausiai. Todėl, kad sėdėdavau su Andželika. Mes su ja visuomet prisijuokdavom iki ašarų. Mokytoja buvo pagyvenus, bet gera moteris. Leisdavo vaikams paplepėt, niekada netikrindavo namų darbų.
Bet tą dieną buvo ir mano pati nemėgstamiausia pamoka-kūno kultūra. Kaip aš jos nekenčiau. Nekenčiau ir mokytojo. Šįkart jis mums liepė žaisti futbolą. Mums, mergaitėms. Du kartus nugriuvau. Griūdama antrą kartą labai skaudžiai užsigavai ranką. Mane netgi nuvedė pas seselę.
-Palauk čia truputį, turiu kai ką atsinešti. -tarė seselė maloniu balsu ir išėjo.
Sėdėjau ant kėdės. Meldžiausi, kad tik ji kuo ilgiau užtruktų, nes visiškai nenorėjau grįžti į kūno kultūros pamoką.
Pro duris kažkas įėjo. Nemačiau kas, nes buvau užsisukus.
-Ar viskas gerai? -paklausė vyriškas balsas.