nuo ironijos skardžio

Mano betoniniai
Pirštai
Liečia tavo kaktą
Ir įrėžia žymes
Deginančiai raudonas
Neskaidrias
Ar to tu tikėjaisi
Kad klyksiu iš skausmo
Ne mielas ne
Skausmo nėra
Tai tik ironija
Kuri palerižuoja lyg voras
Iš lėto žudantis musę
Aš juokiuosi iš tavęs
Nes tu beviltiškas
Vis kažko lauki tikiesi
Nejaugi nesupranti
Kad to ko tau reikia
Nėra
Nėra nėra nėra
Neskleisk savo
Plonų baltų rankų
Manęs apkabinti
Aš nebenešiu tavo kryžiaus