plonyčių šypsenų
prakiurusių žvengimais
dar būna akys užsimerkia
blakstienos lieka viduje
nes apsemia smala
sekundinis atsumas
nuo žuviškų lūpų
iki dar oro
atvirkščiai, tai grynas natūralumas. forma nukreipia į individualų suvokimą.nereikia visų matuoti vienu matu, tai riboto suvokimo apie poeziją, apskritai meną, išdava.