beprasmiški bandymai pamiršti

tylu
tik aš
apšviesta spirgančios lempos
ir tu
kažkur mano mintyse
muzika negroja
ir visai ne dėl to
kad sugedo magnetofonas
o todėl
kad nenoriu dabar
klausytis
klausytis savęs
savo širdies burzgimo
lyg kokio pikto šuns
savo kvėpavimo
ramaus ir tolygaus
blakstienų šnaresio
tokio atpalaiduojančio
nenoriu išgirsti
tavo balso galvoje
to stingdančio
aidinčio
visuose kampuose
bet susikaupiu
ir tęsiu kasdienines apeigas
pasitrinu perštinčias akis
įsimetu citriną į arbatą
ir užsimerkiu
ilgam
kol suvokiu
kad vis dar negaliu be tavęs
nei mąstyti
nei juoktis
nei paprasčiausiai būti
po velnių kodėl tu esi
kodėl aš tave sutikau