Leisk apkabinsiu...

Leisk apkabinsiu kuo tvirčiau kaip draugą,
Nors nieks po to vis tiek nepasikeis.
Spalvotas ilgesys tarp mūs išaugo.
Leisk apkabint Tave šiltais delnais.

Leisk, prisiliesiu nors sapne prie veido,
Prie jau pražilusių Tavų plaukų.
Iš mano rankų balandžius išleido
Šis rytas po vienatviškų naktų.

Gal neišeisi Tu iš mano posmų,
Kaip rytas pasiliksi su diena? –
Dainuosiu Tau linksmai, kad nepabostų
Tarp mūsų padalinta šiluma.