Gelbėt prašai - išrauti liežuvį?
Apleido tave visagalis dangus.
Žiūrėk, apačioj juodas mėsgalis guli -
Geriau nebylys nei nedoras žmogus.
Kaip velnias prie katilo su skeltagaliu,
Maišai smalą, spjaudais ir puoli.
Šį padarą bjaurų prakeiktą mergelių
Guldysiu į pragaro guolį.
Ką verdi, sakyk, gal savo draugus?
Ten tavo tėvai burbuliuoja?
Seniai, oj seniai jis bebuvo žmogus,
O sielą kaip butą nuomuoja.
.
Šnypšdamas raitosi, suka ratus,
Bedalis naujos aukos tyko.
Dievulis žaibu kerta jam per ragus -
Paklydėlis žemę paliko.