„Būkim tarakonais, valgykim radiatorius“

Būkim tarakonais, valgykim
    radiatorius,
Nupūskim nuo gramofono
    paskutinius
    žiemos vabalus.

Lai plyšta nuo juoko keliai ir dailiai
    apskrudę fazanai,
Lai ikrų sūrumas gerklėj primena Baltijos jūros
    geltonus Palanginius 
    vandenis.

Kai mamos ranka keliaus per skruostą,
    kai plaukais mes plėšysim
    debesis,
Nutildyk telefoną, lai geriau linksmas
    kišenės vibrato.

Lai džeržgia grėblinės skruzdės ausyje, lai
    čeža kirminiukai medžio
    tošy,
Lai krenta bitės, nafta apsuptos brydės,
    visi mieli šposai.

Stiklinių kamanių šeimyną stebėsim
    kukurūzų lauke,
Minsim kojomis žemę tyliai,
    lai miega sau ramuma.

Nugriūsim į purią žemės duobę, užpustys
    mus ajerais,
Aš nukrisiu į tikrovę, kur naktį
    sninga pelenais.