Tu mus mokei mylėt kitus be atsako
Elgtis gerai ne dėl savęs, dėl kitų
Tu mus mokei daryt neįmanomą
Aš meldžiausi tau, tryniau kelius
Ant altoriaus dėjau savo sąžinę
Kaip galiu mylėt, nelaukdamas meilės?
Kaip galiu daryt gerą nesijaučiant gerai?
Juk viską darau, kad jausčiaus visko pertekęs
Aš tikėjau, kad esu menkas
Kad klausydamas pagysiu
Kodėl turiu jausti kaltę, jei kaltas nesu?
Kaip galiu pagyt, gerdamas tik nuodus?
Juk pats teisingiausias yra kiekvienas žmogus
Aš tiek laiko švaisčiau, utopija tikėjęs
Meldžiausi ant altoriaus savo sąžinę padėjęs


Didelis






