Pavasaris — tai nesibaigiantis romanas.
Ir vėl jausmų banga nerimsta viduje.
O aš, nerasiu jūros kranto,
Ir pasiklysiu smėlio audroje.
Bet šis pavasaris kitoks.
Jis žada vėją mano plaukuose,
Jis žada meilę — mano širdyje.
Po velnių, juk man širdis taip sako!
Kodėl turėčiau jos nepaklausyt?
O gal tai laikina apgaulė?
Gal viskas vėl bus kaip tada?
Ir vėl. Košmariškas pavasario romanas.