be protingo pavadinimo

2009 02 21

Kuris toks nevykėlis,
Kad nusisuktų, kai jūroje
Skęsta vienintelė motina?
Raudonume, ji it šilkuose,
Pasineria į jūrą. Atrodo tirpsta
It ledai, kai žiūri tu nuo kranto.
Ir bėga laikas į valias, į tavo lietų
Gaivų viduje atrodo visos upės suteka.
Stebiu iš lėto tolumoj, ji gęsta,
Tai saulė vakaro atėjo pasitikt.
Ar tu bandei kada akis
Nudelbti į asfaltą, kai
Mušą žmogų patvoryj?
O taip mačiau drebėjai,
Bet jei užpultų kas tave
Ar lauktumei pagalbos, jei eitų tas praeivis
Saulėlydžio išvysti paskutinio?
Jei taip tada žinok,
Kad saulės miršta
Su visais, o kai
Užgieda kloniai
Žalia rasa
Išsitrina
Klejonės.
Juk gryno oro, jei paduos
Puodely kas žinok, tai draugas,
Nes
Jo nedaug belikę
Galėtų sau palikti.