Be galo mėlynas dangus

Pamynęs vargo sunkią dieną,
Aš pakeliu aukštai sparnus -                                                                         
Ta šiltai melsva mėnesiena...
Ah, koks romantiškas dangus.                                                                         
Iš džiaugsmo klegančiais sparnais
Aš pas tave skrendu skrendu.                                                           
Tikiuos man žmonija atleis,
Kad man gerai o jiems sunku.                                                                           
Kiekvienas tartum raktą turi
Kažkur giliai savoj širdy,       
Ir gali sau išeit, nes nieks nežiūri,
Nes čia saugu, čia mes vieni.                                                                               
Aš rakinu duris savas kas kartą,
Kai man sunku ir noris rėkt,                                                                               
Raktelį pasuku, patraukiu svertą
Ir laisvės kiek... kur nori bėk.                                                                       
Tas šiltas mėlynas dangus...
Jis kaip vanduo iš dušo - šiltas..

Kaip kraujas bėgantis..
Širdis į akmenį pavirtus...

Už nugaros sugriuvęs tiltas...
Tavo širdis taip skaudžiai virpa..

Sustok geriau ir eik namo.
Nes mėlynam danguj pavojai tyko.

Tu dar gali. Dar tik ruduo.
Tikiuosi supratai. - palauk Velykų.