kad tik tiek

mano plaukuos
kas liną baltą audžia
vaikystę vėl sapnuos
į delną spaudžiu
kaip turtą didį
raktą paskutinį
kur tu vis rodai smilium
o aš vėl stoviu galvą panarinus
sudaužius vazą krištolinę
kurioj pamerktas amarilis
man šnabžda
kad tik tiek
kad tiki tiek