Kambarys

Du pirštų galai dengia geležį šaltą
Rankovės ir grindys išteptos krauju
Įskilusios lentos nesugeria purvo
Jos šventas laukimas giliai po stiklu
Tamsa kampuose ryja dulkę po dulkės
Voratinklius šluoja apgirtę sijonai
Prie lubų palinkę nematomi vėjai
Iš čia nebegrįžta nematomi ponai

Daugiau nieko

(S. Todd)