Žmogui, kurį myliu...

Žengiu per gatvę mažytį žingsnį,
Kažkas ten krebžda, kreipiu tik žvilgsnį.
Juoda katė nubėga tyliai,
O aš tik stoviu, žiūriu nebyliai.
-
Kuriu ledyną gilioj širdy,
Nes man padėt tik Tu gali.
Nesitikiu pagalbos net iš Tavęs,
Nes niekas jau nebežino manęs.
-
Bet visgi ten, kažkur, giliai,
Mažytę šviesą man suradai.
Aš negaliu priimti jos,
Juk neišmokau pamokos.
-
Esu pasmerktas tyliai verkti,
Taigi nedrįskit nieko smerkti.
Esu aš toks, kokiu tapau,
Savam delne klaidas laikau...