ElianytiaVienatvė – vaizdas šermenų
Kada guli karste ir negali pasiekt žmonių
Jie niūriai, susimąstę žvelgia
Jiems gal taip pat akimirką šią liūdną...
Atrodo tu balta, šalta, sustingus
Ir vienas šaltas bučinys pro šalį
Kadaise artimai bendravom...
Dabar pritrūko žodžių, gelia...
Neapkabinsi, kaulai taip gulės
Ir žvakė degs dar porą valandą
Paskui šioj žemėj jau nepasiges
Tik vieno kūno iš visų...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-02-19 05:53
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-19 16:02
tamsi ,tyli procesija
link rojaus pragaro ar į skaistyklą..... ir nieks nežino kurią kryptį pasirinkęs jau paskutinį kart laimėsi ar suklysi. Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-19 13:41
ne, vienatves cia maza. sunku komentuot pati eiliavima, kai filosofija mano kitokia. bet siaip nuosirdzios mintys.
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-19 12:46
Visi mes mirsim ir tai nera blogai nes gyvenimas jau savaime yra liudnas nes visad baigiasi mirtimi....Nusikliedejau cia truputi:)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-19 06:48
"Paskui šioj žemėj jau nepasiges
Tik vieno kūno iš visų..." Stipriai tu čia pabaigoje. Paliko įspūdį. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |