Tu

Ir
            viską aš bandau suprast
kaip tiesą
kaip pirmą kartą
akimis saulėtom
ištirpti cukraus šaukšteliu arbatoj
džiaugiuosi
jog abu mes šiltakraujai
ir randam salyčio taškų-
aš net sakyčiau plokštumų
tarp išlinkimų,
esi šviesa
tamsiu paros metu
brandinta
pastoviai  šypsais
ir tokia gera esi
kaip pakalnutės
žiedlapis
vylingas
nesuprasta
nes matome skirtingai
nepaisant to
dalis manes esi