Rašyk
Eilės (78158)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Palauk manęs. Ateinu. Atskrieju ant balto čiužinio, su dezinfekcinio skysčio kvapu. Aplink balta, tik minčių taškas didėdamas ryja paskui save šią tuštumą, daro ją prasmingą. Kur pradingai? Kodėl nebebėgioji mano kraujagyslėmis? Kodėl nebudini vidurį nakties? Prisimeni, anksčiau plepėdavome ištisas dienas, bet aplinkiniai taip ir nepajėgė toleruoti šios mūsų draugystės. Ar žinojai, kad visada Tavęs laukiau? Bet variklio alyva, pagal receptą, užlipino visus kelius į Tave. Aš vis dar laukiu. Šaukiuosi naktimis. Dažnai atsikeliu, nusibraukiu prakaitą, kuris sulipinęs mane su drabužių audiniais. Užsidegu cigaretę. Dūmų garvežiai blankiai keliauja į baltą nebūtį. Į nebūtį, kurią man skyrė valstybė. Nežinau, kiek laiko kartais taip prasėdžiu. Nebejaučiu net pelenų, ant melsvos savo odos. Laikas seniai įkalintas. Bet vidinis laikrodis, po dvidešimties metų išjudino savo apdulkėjusius ir surūdijusius krumpliaračius. Nejudrus akies lęšiukas keliauja pieštukiniu siūlu ant sienų, lubų, grindų. Minčių taškas. Prisiminimų gūsiais grįžta pamišėlių mokyklos laikai. Mokyklos, kurią ir pati baigiau. Taip, aš baigiau ją. Prisimeni katatonikus? Ar Daunus? O ar prisimeni Plekšnę? Jie liko mano galvoje, išliko prisiminimais, išdalino save. Gaila, kad jie negalėjo susipažinti su Tavimi. Jų žvilgsniai... Kaip Feniksai naktyje.

Palendu po dušu. Pagaliau riebaluotų plaukų sruogos užslinkusios ilgam ant mano veido tampa gyvos, atgauna savo būvį. Šalta srovė nuplauna prisiminimų prakaitą. Matau Tave. Kaip visada, nepasibeldei. Matau, kad slepi plieninius spąstus sau už nugaros. Jie skirti man? Ne, prašau, nereikia man viso to prikaišioti. Aš juk nekalta. Plekšnė pati krito. Aš jos nepastūmiau. Tai Tu tada mane sutrikdei. Eik šalin. Nereikėjo man Tavęs laukti.

Ranka siekiu oranžinio buteliuko. Dantytais judesiais sugebu sugraibyti keleto chemijos pasiekimų - tablečių. Jos slenka mano gomuriu, link finišo tiesiosios - skrandžio. Neriu į ledinį vandenį. Nebegirdžiu Tavęs. Spengia ausyse. Išplaukė meilė Tau... Embrioniška poza grimzdu į gelmę...

2009-02-18 18:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-02 16:39
Netipiškas Individas
Sveiko proto kaip tik ir nereikia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-20 21:01
noah
paskaičiau. ir man priminė skrydį virš geg..
patiko apie alyvą, nelogiškai, bet įdomiai.
anas tekstas labiau patiko, bet šis - neprastas.
nuvertintas. o dėl siužeto linijos - tiesa.
abiejuose tekstuose tas stygius, pernelyg didelis
neaiškumas.

šiaip būtų visai gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-20 19:49
begemotas
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-19 23:54
Linas Umbrasas
Geras! Siek tiek kvepia "skrydziu virs gegutes lizdo" ir dar kazkuom. Dar tokia viena skaityta knyga apie klonuotus zmones.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-18 21:01
Arbatinukas Vėl
emociškai stiprus darbelis. man trūksta konteksto, siužetinės linijos ir šiek tiek sveiko proto. patiko savitas kalbėjimo būdas ir tokie įdomūs, originalūs išsireiškimai kaip "Nejudrus akies lęšiukas keliauja pieštukiniu siūlu ant sienų...".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą