aš esu, bet manęs nėra

Stovi ant bokšto aukščiausio,
O aplink tik lietaus lašai.
Stovi ir lauki paukščio balčiausio,
O gal tik šiaip vienas likai.

Aplink lyja,
Ar tau ne šalta?
Girdėjau norėjai eiti i meiles karalija,
Bet pamiršai pasiimti savo paltą...
Vis dar lyja...
Ar matai ką nors?
Matai tą mylimąją tenai, toli
Aš matau tik tašką baltą
Ir dėl to tu vėl verki?

Likai vienas...?
Nejau manęs nematai?
Ar aš visada buvau tau niekas?
Ar dabar tu niekam „man skauda“ sakai?

Aš esu
Ir visada čia buvau.
Savo meilę tau, kaip naštą nešu,
Nes tau nieku tapau...