(ne)Žmogui

lesik žmogui naktyje paskęsti,
leisk tyloje skausmus iškęsti,
leisk verkti, verkti, verkti,
tegul jis šaukia iš visos širdies..
tegu sau rėkia ant visos nakties..

žmogus, kurio nieks šitaip nevadino.
kažkas pasakė egoistas ir nutilo.
kažkas dar bandė prieštarauti-altruistas..
bet tyloje jau skendo visi tie,
kurie žmogum jo niekad nevadino..

ir paskutinio šauksmo fone matome:
žmogus, jo akys šypsosi, jis kenčia..
ir nykstantys tamsoj veidai jį peikia..
mes niekada nesakom to, ką manom..
kieno tai balsas nuaidėjo?
kiek abejonių širdyje žmogaus pasėjo...

išnyksta ir tamsa, ir skausmas pamažu..
žmogau, o aš sudie tau jau tariu..
ir atsimink mane ir savą skausmą..
nes skausmas leidžia jaust gyvenimą....