Štai kaip yra, štai kaip buvo ir bus,
Kol šiam pasauly gyvena žmogus,
Laiko mus tvartuos ir šeria kompostą,
(Tiesą pasakius, jis greitai pabosta)
Norisi kartais man siloso gryno!
Pamenu kartą kaip tvarto kaimynas
Gavo paštu iš mamos banderolę -
Baubė iš laimės kone barkarolę,
Baubė per naktį, garsiai ir uoliai,
Siloso rado jisai banderolėj,
Rado giros netgi puspilnę kvortą,
Rado Danutės jis vaflinį tortą...
Bet vakare atsidūrė skerdykloj
(Pažymį blogą parašė mokykloj...)
Štai kaip yra, štai kaip buvo ir bus -
Tvarką griežtai reguliuoja žmogus!
Na aš realiai norėjau aprašyti karvės gyvenimą, o juk žinia kad 'į kalnus' tėra metaforą kad ir kokia graži ji benebūtų. Deja tikrovėje karvutes veda mėsytei... :(
Ačiu Milagra, aš irgi skaitau kad tobulėju jei ne savo, tai bent jau kitų akysna, iš šis eilėraštis yra mano sugrįžimas į formą, mat keletas paskutinių eilių buvo parašyti paskubomis kramtant spurgas eilėje vaistinėje prie askorbininės rūgšties...
Pas tavi, Bulkiuke, yra talentas įsikūnyti
į kitą gyvą būtybę ir atlikti inscenizaciją karaoke
la-laila.
Puikiai užbaigei eiles, tiesiog tobulėji akysna.