Išeik. Pranyk.
Ir aš į saulę
Ištiesiu vienišas rankas.
Ir apkabinsiu žydrą veidą,
Į vasarą sugrįžtančius paukščius
Pasveikinsiu tuščiais delnais.
Kadais tikėjau neregiais ir fėjom,
Tokiais kaip aš -
Spalvingais skudurais.
Tikėt norėjau netgi paukščiais,
Kurie į tuščią lizdą dar sugrįš.
Jei nepaklys.
Ir gerklėje šiandieną springsta žodžiai,
Ir springsta pasakos migla.
O aš tik noriu,
Nors nebyliai, nors garsiai šaukti negaliu -
O aš laimingas.
2009-03-05 14:06
:) aprašėte mano jauseną... bent taip supratau jūsų žodžius :)
suabejojau :) perskaičiau dar syk, žinote, pasakose paukščiai visuomet tokie išsiblaškę... :)
2009-02-18 17:45
Pirmas ir antras posmai man labai patiko, paskutinio gal nemoku interpretuoti.
2009-02-17 21:13
/Tokiais kaip aš -
Spalvingais skudurais./
... įdomus savo vertės supratimas :)
2009-02-17 18:08
Kartokit sau, nebyliai: "Aš laimingas..."
Nešaukit garsiai, nes kai kas Jums pavydės.
2009-02-17 16:24
Jautriai, spontaniškai kiek. Skausmas įtaigiai perteiktas.
Tikėt norėjau netgi paukščiais,
Kad jie į tuščią lizdą dar sugrįš.
Kad nepaklys.
Ir gerklėje šiandieną springsta žodžiai,
Ir springsta pasakos migla.
O aš tik noriu
Tart nebyliai, nes garsiai šaukti negaliu -
O aš - laimingas.
Aš taip supratau tavo mintis.