Nevykęs pokalbis.

Prie apskrito stalo prisėdę,
Po keletą sidro užsakę,
Raudonus paveikslus ant sienos nužvelgę,
Akim padavėją išrengę,
Pridegę užrūkę,
Prabilo.

Nuo sušikto vėjo pradėję,
Trečiadienį aklu šunim išvadinę,
Mergaitę su rožėm į šalį pastūmę,
Rudenio dievą ant žemės pastatę,
Guminėmis raukšlėmis veidus įtempę,
Juokėsi.

Apvalią sumą pakloję,
Pilkus skėčius užmiršę,
Vėluojantį katiną kojom užkliudę,
Po paskutinę užtraukę,
Rankom pabuvę,
Skirtingose gatvėse dingo.

Ir ėjo. Vienas rožėm tylėjo,
Kitas į lietų dievą minėjo,
Trečias sustojo. Ir verkia.