Atleisk

Skiriu Anai Frank

 

kruvinam danguj saulė šypsosi

tau šypsosi tau mes gręžiamės

nuo žydinčių lūpų sakome saldu

šleikštu širdis neatidaro durų

puikią spyną įsistatėm tvirtą

kaip grakščiai eini lynu kurį

virš pragaro ištempt pamiršo

ir juokiesi mums krištolą beri

paniurę paspiriam geltoną plytą

nuo kelio to nes per lygus

ir per platus kažkoks

spalva dar erzina

tu kelią suradai iš miško kryžių apverstų

taip tankiai susmaigstytų tau į širdį

dar duonos parnešei mums pasisotint

paklystam mes ramunių pievoj

nes saulė šviečia per baltai

ir prakeiktoji akina

rašei nes nerašyti negalėjai

mes rašome nes galime rašyt

atleisk

kad buvome slėptuvėj tavo

dėmėm ant sienos purvinom