Tik krintantys lapai,
Tik žemės saujelė...
Kas mes, tokie trapūs?
Kas mes? - vis klausiu, ir gelia.
Protą nusmelkia neramus nujautimas,
Mintys iš paskos pasalūniškai sėlina.
(Iš kur jų tiek imas?)
Bet viskas pro šalį.
Pro šalį ir žodžiai,
Sapnai ir spėjimai.
Ir nieks nepaguodžia,
Nes niekas nežino.


a_void







