Tai pabaiga, aš pamaniau
Ir viršun akis iškėliau...
Laukiau gal ženklo iš aukščiau,
Kažko naiviai tikėjaus...
Ir ėmė degt dangus,
Virš galvos pelenai balti pabiro...
Aš suklupau nebeturėdamas jėgų
Ir praradęs savo vidų...
Dar vis mačiau akim primerktom,
Siluetus keistus, neaiškius...
O sniegas rėžėsi į veidą
Ir begalinis šaltis kūną kaustė...


shwellnus












