Iškėlęs pirštus į dangų žiūrėsi
Ir klausi
Nerasi
Galiausiai tikėsi
Suspaudęs kumštį prie širdies pridėjęs
Klausysi
Girdėsi
Galiausiai išgirsi
Nuleisi akis į kojas regėsi
Ir gerėsies
Bei grožėsies
Kol pagaliau nusišypsosi
Pamatysi ne pasaulį margą
Spalvotą ir keistą
O tai kas už jo
Bespalvį, nekaltą ir tyrą grožį apleistą