Post-ateistiškas išsikrovimas

Kryžiukas palei kelią.
Medinis. Grandinėlei jis
Netinka. Išskobtas iš pavargusio seno uosio.
                                            Obels kaimyno.
Kryžiukui šimtas metų.
Uosiui – pusantro. Gal
Visgi tinka. Grandinėms ant  tavo  rankų.
                          Ir kojų – irgi pavargusių.
Labiau negu uosis.
Labiau pavargusios akys
Visai užmerktos. Senų istorijų nepakartosi.
                          Jau keturi jas papasakojo.
Jonas, Lukas ir Matas...
Ketvirto niekad neatsimenu.
Gal Paulius? Ne – jis tik laiškus rašė.
                  Tiems, kurie jų neskaitė.

... Ar ilgai dar galėčiau sapnuoti
Tą ir tuos, kurių nepažįstu?
Juk viskas tik tam, kad išsikraučiau
                    po beprasmės nakties...

Deja, negaliu apie tave kalbėt,
Kristau, kurio nėra, Kristau.
Ir žeidžia tai, ką nuolat kalba kiti,
                apsimetę, kad neklysta.
Nes ir jie  - neturi teisės, –
Net tylėt apie tave tenedrįsta.
Nes irgi tavęs nepažįsta... Nes tavęs nėra!
                                    - nėra ir viskas -