Vienatvė

Pažvelgiau į delnus – juose lašai,
Pamaniau lietus vėl lyt pradėjo...
Bet tai ašaros, tarsi perlai,
Man iš akių nejučia riedėjo...

Ir dužo, tarsi ledas, į mažyčius kristalus
Išnykdamos taip pat kaip atsirado
Štai toji vienatvė, kurios maniau nebus
Įsiprašius į svečius po gabalėlį vidų drasko...

Kažkas atėmė man dalį sielos,
Net jausti nieko nebeįstengiu...
Rankas nuleidęs likau vienas.
Karo lauke, kuriame laimėti negaliu...