Per žalią pievą bėga mažas vaikas
Ir krykštauja.
Sakysit -
Nieko nuostabaus.
Bet jūs tik pagalvokit, ką padaro laikas:
Iš mažo vaiko - žmogų, o iš žmogaus?
Prisimenat? Bėgiojote ir šaukėt - -
Tėveli - bitė! Mama, čia gėlė?!
Na, o paskui vaikystės savo laukėt,
o po vaikystės ir senatvei štai eilė.
Sustokit pievoj jūs prie mažo vaiko,
kurs krykštauja,
r tyliai pagalvokit pagaliau:
Bet vis dėl to, ką jis padaro?
Ką padaro laikas? -
Iš mažo vaiko - žmogų, dulkes iš žmogaus!


vejoblaska





